Mitai ir tiesa apie kompozitorių Feliksą Mendelsoną Bartholdy 1809-1847
D. Gudliauskienė
Feliksas Mendelsonas Bartholdy – vokiečių kompozitorius, pianistas, vargonininkas, dirigentas, vienas ryškiausių romantinės muzikos kūrėjų. Mums – evangelikams dar tuo įdomus, kad parašė 5-ąją simfoniją, žinomą kaip Reformacijos simfonija, skirtą Reformacijos 300 metų jubiliejui.
Feliksas (pilnas vardas – Jakob Ludwig Felix Mendelssohn Bartholdy) gimė 1809 m. vasario 3 d. Hamburge, turtingoje žydų inteligentų šeimoje. Jo tėvas buvo bankininkas, o senelis – Mozė Mendelsonas – žymus žydų filosofas. Motina Lėja – iš turtingos fabrikantų šeimos. Savo ryškų, bet trumpą gyvenimą Feliksas Mendelsonas Bartholdy baigė 1847 m. lapkričio 4 d. Leipcige.
Abraomas ir Lėja Mendelsonai atsisakė žydų tikėjimo dar prieš Felikso gimimą ir nusprendė neleisti Felikso apipjaustyti. Feliksas ir jo broliai bei seserys buvo auklėjami protestantizmo dvasioje, bet nelabai religingai. 1816 m. kovo 21 d., privačiai šeimos bute Berlyne, juos pakrikštijo reformatų Jeruzalės bažnyčios dvasininkas. Krikšto metu Feliksui buvo suteikti papildomai Jakobo Liudviko vardai. Pasikrikštydami tėvai oficialiai pasirinko Mendelssohn Bartholdy pavardę sau ir savo vaikams. Feliksą ir vyresnę sesę Fani muzikos iš pradžių mokė motina Bacho tradicija. Paskui samdė fortepijono, smuiko ir kompozicijos mokytojus.
Devynerių Feliksas jau puikiai skambino, trylikos rašė simfonijas, koncertus, sonatas ir vokalinius kūrinius. Tėvai gyveno pasiturinčiai ir galėjo pasamdyti jo kūrinių atlikimui privatų orkestrą. Savo parašytų kūrinių skambėjimą jis galėjo pasitikrinti, atliekant simfoniniam orkestrui šeimos vasarvietėje per Muzikinius sekmadienius, kur rinkosi Berlyno intelektualai ir menininkų elitas.
1825 metais tėvas nusivežė Feliksą Mendelsoną į Paryžių, ten susipažino su garsiais to meto kompozitoriais Džoakinu Rosiniu ir Džakomu Mejerberiu.
1826 metais, būdamas septyniolikos metų, Mendelsonas pagal Šekspyro komediją, kuri sužavėjo jauną kompozitorių savo pasakiška fantastika, parašė uvertiūrą Vasarvidžio nakties sapnas.
Amžininkus sužavėjo jaunojo kompozitoriaus muzikos naujumas ir orkestrinių spalvų blizgesys. Joje kompozitorius atspindi fantastinį elfų – pasakiškų miškų gyventojų, gerųjų gamtos dvasių – pasaulį. Uvertiūra tapo to meto koncertinių uvertiūrų pavyzdžiu, o
joje skambantis Vestuvių maršas – vos ne populiariausiu jo kūriniu: 1858 metų sausio 25 dieną, ištekant Anglijos karalienės Viktorijos dukrai Viktorijai, jos ir jaunikio – Prūsijos princo Fredericko Williamo – garbei Londone buvo atliktas Vestuvių maršas. Nuo tol angliškai ir vokiškai kalbančiose šalyse, o paskui ir kitur, aukštuomenės vestuvėse, nuolat skambėdavo šis kūrinys. Prieš 3-is dešimtmečius civilinės santuokos ceremonijoje Vestuvių maršas visada pasitikdavo jaunuosius ir Lietuvoje. Bažnyčioje jo negrodavo. Kad Romos katalikams netiko – aišku, o pas mus....?
Būdamas 20-ies, Feliksas dirigavo J. S. Bacho Pasiją pagal Matą. Perrašytas natas dar 1823 m. jam buvo perdavusi senelė. Šis istorinis koncertas Berlyne pelnė Feliksui tarptautinį pripažinimą.
1830 metais Felixas Mendelsonas parašė 5-ąją simfoniją, žinomą kaip Reformacijos simfonija, skirtą Reformacijos 300 metų jubiliejui.*
1835 metais, kai tebuvo tik 26-eri, F. Mendelsonas buvo pakviestas vadovauti garsiajam Leipcigo Gevandhauzo orkestrui, o 33-ų metų įkūrė Leipcigo konservatoriją, tapo jos vadovu bei dėstė kompoziciją.
1837 m. kovo 28 d. Feliksas Mendelsonas vedė Cécilę Charlottę Sophiją Jeanrenaud (1817– 1853), Prancūzijos reformatų bažnyčios dvasininko dukterį, su ja susilaukė penkių vaikų.
F. Mendelsonas dažnai pasirodydavo kaip pianistas, vargonininkas ir dirigentas Vokietijoje ir Anglijoje, kur jo muzika buvo itin populiari. Be savo muzikinio talento, Mendelsonas gražiai piešė ir rašė, mokėjo keturias užsienio kalbas. Buvo labai mėgstamas aristokratų salonuose. Anglijoje dažnai lankydavo jaunąją karalienę Viktoriją, kuri labai mėgo F. Mendelsono muziką, dažnai kviesdavosi jį į Angliją, dainuodavo jo dainas, autoriui akompanuojant.
Populiariausios yra jo 48 trumpos pjesės, išleistos šešiuose sąsiuviniuose, pavadintuose Dainos be žodžių (Lieder ohne Worte). Jos pagrįstos dainingu ir išraiškingu vokalinės prigimties motyvu. Daugeliui atskirų dainų pavadinimus davė leidėjai.
Kompozitoriaus karjeros viršūnė buvo oratorijos Elijas atlikimas Birmingeme, Anglijoje. 1846 m. Londono laikraštis Times rašė, kad paskutinė Elijo nata susiliejo su begaliniais plojimais ir kurtinančiais šauksmais.
Felikso Mendelsono 2-ąją simfoniją B-dur Lobgesang (Giesmė), op. 52, parašytą 1840 m. solistams (du sopranai ir tenoras), chorui ir pilno sąstato orkestrui, sudaro 11 dalių. Joje skamba 10 giesmių, prašytų Biblijos žodžiais. 8-oji chorui parašyta giesmė Nun danken alle Gott (Nūn Dievui maloniam visi karštai dėkokim....) mėgstama ir dažnai giedama mūsų – reformatų – bažnyčiose. Autorius simfonijai nebuvo davęs pavadinimo. Po kompozitoriaus mirties ji buvo išleista kaip jo 2-oji simfonija B-dur.
Be jau paminėtų kūrinių, F. Mendelsonas parašė iš viso 5 simfonijas, 3 operas, koncertą smuikui e-moll, 2 koncertus fortepijonui, 3 sonatas, preliudų ir fugų (Bacho įtaka), kelias oratorijas ir koncertines uvertiūras.
Nuolatinės kelionės ir darbas pakenkė Mendelsono sveikatai. Netikėta sesers mirtis galutinai pribloškė kompozitorių – po penkerių mėnesių, būdamas tik trisdešimt aštuonerių, Mendelsonas mirė.
Iš F. Mendelsono biografijos įdomus toks faktas: vienas jo protėvių – Ezekielis Katzenelenbogenas (1668–1749) gyveno Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Jis buvo žydų rabinas Kėdainiuose nuo 1707 iki 1714 metų, ir taip pat kurį laiką – Raseiniuose. Vėliau jo sūnus Dovydas, o paskui ir anūkas Abraomas taip pat buvo žydų rabinai Kėdainiuose.
*Minsko reformatų parapijos, su kuria mus siejo draugiški ryšiai, narys, simfoninio orkestro Capella Academia meno vadovas ir dirigentas, tarptautinių konkursų laureatas Alex‘as Fralou Felikso Mendelsono 5-ąją Simfoniją, op.107 – Reformacija atliko Vokietijos ir Europos Reformacijos 500-osioms metinėms, Baltarusijos knygų spausdinimo ir baltarusių spausdintos Biblijos 500 metų jubiliejui. Koncertas, dedikuotas Martynui Liuteriui ir Pranciškui Skorinai Liuterio diena. Reformacijos diena, įvyko 2017 m. spalio 31 d. Baltarusijos valstybinės filharmonijos Didžioje salėje, Minske.
