Holger Lahayne

„Užprogramuota nesantaika“

Protestantai labai susiskaldę. Tūkstančiai jų denominacijų pasaulyje rodo vienybės stoką ir mokymo betvarkę. Todėl visiems turėtų būti aišku, kad evangelikų Bažnyčios samprata yra klaidinga, ir tik Romos Bažnyčia gali garantuoti stabilumą bei apsaugoti bendrą krikščionių tikėjimą.

Šiuo jau tradiciniu tapusiu argumentu neseniai pasinaudojo ir Biržų katalikų kunigas A. Neverauskas: „Nesantaika užprogramuota pačioje evangelikų reformatų bažnyčios struktūroje, kurioje kiekvienas turi savo tiesą. Laive negali būti demokratijos – jame turi būti kapitonas, kuris už viską atsakingas. Bažnyčia – daugiau negu laivas.“ („Šiaurės rytai“, 2018 11 22)

kun. Raimondas Stankevičius

Broliai, Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu maldauju jus, kad visi vienaip sutartumėte ir pas jus nebūtų susiskaldymų, kad būtumėte vienos dvasios ir vienos minties. Mat Chlojės namiškiai pranešė man apie jus, mano broliai, kad tarp jūsų esama kivirčų. Turiu omenyje tai, kad iš jūsų yra tokių, kurie sako: „Aš esu Pauliaus“, „aš – Apolo“, „aš – Kefo“, „o aš – Kristaus“. Argi Kristus padalytas? Nejaugi Paulius buvo už jus nukryžiuotas? Negi vardan Pauliaus buvote pakrikštyti? Dėkui Dievui, kad pas jus nieko daugiau nekrikštijau, išskyrus  Krispą ir  Gajų, todėl niekas negali pasakyti, jog jūs buvote pakrikštyti mano vardu. 

Alė Klovaitė

Pirmomis 2019 metų dienomis Vilniaus m. savivaldybės administracijos atstovė susisiekė su Lietuvos evangelikų reformatų generaliniu superintendentu kunigu Tomu Šernu ir perdavė miesto mero Remigijaus Šimašiaus pageidavimą susitikti su juo ir kitais Bažnyčios bei Vilniaus parapijos vyresniaisiais.

PRO MEMORIA

"Skaudi VIEŠPAČIUI jo ištikimųjų mirtis" (Ps 116) 

Algis Jonas Zablackas gimė 1943 m. birželio 28 d. Biržų rajono,  Žalgirio vienkiemyje, Papilio evangelikų reformatų parapijiečių Alfredo Zablacko ir Matildos Zablackienės Palšytės šeimoje. Buvo vyriausias sūnus, užaugo kartu su jaunesniais dviem broliais ir dviem seserimis. 

Mūsų šalyje retai sutiksime žmonių, kurie nešvenčia Kalėdų. Tačiau vis dažniau rasime tų, kurie Kalėdų nebelaiko krikščioniška švente, nors tai yra vienas reikšmingiausių religinių įvykių. Dar daugiau, vis dažniau išgirsime raginimų atsikratyti religijos, nes iš jos neva kyla smurtas, fundamentalizmas ir kita prievarta. Pokalbyje su antropologu, religijų tyrinėtoju SAULIUMI MATULEVIČIUMI svarstome apie religijos vietą visuomenės ir žmogaus gyvenime, o taip pat keliame klausimą, ar įmanoma religijos atsisakyti. 

Šventą palaimintą naktį skelbia varpų mums aidai, kelia iš miego pasaulį tarsi Dangaus angelai ! 

Šviesa šviečia tamsoje, ir tamsa  jos neužgožė /pgl. Jn 15/

Žodis šventė asocijuojasi su linksmybe ir gera nuotaika. Tačiau ne visada esame linksmi. Kuris nors   pavargęs nuo begalinių darbų ar gyvenimo sunkumų prislėgtas, kitas budi prie ligonio ar liūdi dėl artimojo mirties. Kai žvelgiame į šį mūsų gyvenimą, ne visada randame kuo pasidžiaugti. Ne visada matome prasmę švęsti, nes gyvenimas dažniausiai nėra lengvas ir paprastas. Tačiau, kai klausomės ne savo išminties ar nuotaikos, bet Dievo Žodžio, girdime žinią, kuri yra labai viltinga: Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per Jį atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas yra atsiradę. Jame buvo gyvybė, ir gyvybė buvo žmonių šviesa. Šviesa šviečia tamsoje, ir tamsa  jos neužgožė. /Jn 1, 1-5/

Dievo pagautas

„Mes visi vadinamės teologais, kaip ir visi vadinamės krikščionimis“, teigė Martynas Liuteris.  Nes mes visi ką nors galvojame apie Dievą, visi turime kokią nors nuomonę apie Jį, net ateistas, kuris savo širdy sako: „Dievo nėra“ (Ps 14, 1). Žinoma, ateisto Dievo nebuvimo teologija yra klaidinga arba bloga teologija. „Kad būtum geras teologas, nesvarbu kokios profesijos esi, turi į viską žvelgti iš Dievo perspektyvos, žiūrėti į pasaulį pagal Dievą“, rašo reformatų teologas Gregas Johnsonas (The World According to God).

Dalija Gudliauskienė

Prasidėję Reformatų skvero Vilniuje rekonstrukcijos darbai sukėlė didelį ažiotažą, diskusijas ir net sumaištį ne tik aplinkinių  –  Pylimo-Teatro-Kalinausko-Basanavičiaus gatvių – gyventojų, reformatų – paveldo saugotojų, bet ir inteligentiškos visuomenės – tiek vilniečių, tiek ir vos ne visos Lietuvos...