Vadovaujantis Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios ir Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos 2014 m. susitarimu dėl Evangelinės sielovados ir evangelikų kapelionų tarnystės Lietuvos kariuomenėje, š. m. balandžio 20 d.  Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje buvo įvesti ir palaiminti tarnystei du dvasininkai: Naujosios Akmenės Evangelikų bažnyčios pamokslininkas, ganytojas Mindaugas Palionis bei Jonavos evangelikų bendruomenės vadovas, pamokslininkas, ganytojas Giedrius Ažukas.

Yra patvirtintas Evangelinės sielovados Lietuvos Kariuomenėje STATUTAS. Jo pirmas straipsnis skelbia: Evangelinė sielovada Lietuvos Kariuomenėje Lietuvos evangelikų reformatų kanoninėje teisėje prilyginama Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios – Sinodo organizaciniam vienetui – distriktui, yra vadinamas: Karo distriktas. Jam vadovauja Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo ordinuotas vyresnysis kunigas – superintendentas. Jis yra distrikto vykdantysis vadovas ir eina evangelikų karo vyriausio kapeliono pareigas. Vyriausiojo kapeliono pareigas eina kun. Rimas Mikalauskas.

Statuto penktas straipsnis skelbia: Karo distrikto pagrindiniai maldos namai yra Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia, kur ilsisi evangelikų reformatų protektorių ir Sinodo kuratorių, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vadų – lauko ir didžiųjų etmonų kunigaikščių Kristupo Radvilo Perkūno ir Jonušo Radvilo palaikai. 

Karo distrikto tikslas – rūpintis Lietuvos Respublikos kariuomenėje tarnaujančių  karių (jūreivių) ar jų šeimos narių – evangelikų reformatų ir kitų evangelikų, ekumeniškai bendradarbiaujančių su Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia, sielovada.

Šiek tiek istorijos:

Karo kapelionų tarnyba turi senas tradicijas. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ji minima nuo XV a. pradžios. Drauge su kariais į žygius traukdavę karo kapelionai laikydavo Šv. Mišias – pamaldas, klausydavo išpažinčių, dalindavo Komuniją – Viešpaties Vakarienę, prieš mūšį laimindavo ir drąsindavo karius. Vienas žymiausių XVI a. Reformacijos veikėjų – šveicaras Ulrichas Cvinglis buvo karo kapelionas ir žuvo Kappel’io mūšyje, gindamas Šveicarijos protestantiškų kantonų sienas nuo katalikiškų kantonų kariuomenės įsiveržimo.

1918-aisiais atkurtoje Nepriklausomoje Lietuvoje jau 1919 metų pradžioje (1919 m. sausio 9 d. Kauno įgulai paskirtas pirmasis karo kapelionas – R. katalikų kunigas Bronislovas Bumša) buvo įsteigta kariuomenės dvasininkijos institucija, kurią sudarė vyriausiojo kariuomenės kapeliono institutas su 109 įvairių tikybų dvasininkais – karo kapelionais. Katalikų buvo daugiausia, bet karo kapelionus turėjo ir kitų religijų išpažinėjai: judėjai, evangelikai, sentikiai ir stačiatikiai.

Pagrindinė karo dvasininkijos veiklos kryptis buvo rūpinimasis kariškių religine praktika. Karo kapelionai laikydavo mišias ir pamaldas, klausydavo išpažinčių, dalindavo Komuniją, prisaikdindavo karius, šventindavo vėliavas bei lėktuvus, patardavo kariškiams įvairiais moralės bei sąžinės klausimais ir pan. Nors ir neturėdami visų klebonams suteiktų teisių, jie krikštijo, tuokė bei laidojo kariškius ir jų šeimos narius. Jų pareiga buvo taip pat apie įvykusią nelaimę informuoti mirusiojo artimuosius arba atitinkamų parapijų klebonus. Svarbi kariuomenės dvasininkijos veiklos kryptis buvo religinis karių ir kariūnų ugdymas. Karo kapelionai vesdavo tikybines dorovinio ugdymo pamokas ir rengdavo religinio turinio pokalbius. Religinis švietimas kariuomenėje buvo viena iš svarbiausių kapeliono pareigų.

Kariuomenės kapelionai privalėjo dėstyti savo dalies mokyklose bei rengiamuose kursuose tikybos ir doros pamokas pagal vyriausiojo kariuomenės kapeliono nustatytas programas, taip pat vesti tikybinio-dorovinio turinio pokalbius kuopose, skyriuose bei įstaigose dalies vado ar viršininko paskirtu laiku. Karo kapelionai mobilizacijos atveju negalėjo būti atleidžiami nuo savo pareigų ir privalėjo drauge su savo kariuomenės dalimi vykti į karą.

Pirmuoju ir ilgiausiai ištarnavusiu Lietuvos kariuomenės evangelikų kapelionu buvo reformatų kunigas Adomas Šernas. Jį šiose pareigose pakeitė jaunas kunigas Aleksandras Balčiauskas, Lietuvos ev. reformatų Kolegijos nutarimu 1940 03 16 paskirtas Lietuvos kariuomenės evangelikų kapelionu.

Kun. Adomas Šernas 1938 m. parengė evangelikų liuteronų ir reformatų giesmių bei maldų knygelę – Karys evangelikas, kurios turinys buvo parinktas taip, kad, prireikus, iš jos kariai galėtų pasisemti paguodos, kad sustiprėtų jų tikėjimas, vidinė drausmė, Dievo ir tėvynės meilės dvasia.

Evangelikų liuteronų karo kapelionu buvo Klaipėdoje gyvenęs kun. Valentinas Gailius. Jis  buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės 7-ojo pulko evangelikų karių kapelionu ir tarnavo iki 1930 metų.

1934 m. rugpjūčio pradžioje Lietuvos kariuomenės 6-ojo pulko evangelikų kapelionu Klaipėdoje buvo paskirtas liuteronų kun. Petras Dagys, kilęs iš Biržų, Peikštenių kaimo.

1940 m. birželio 14 d. okupavus Lietuvą Sovietų Sąjungai, 1940 m. liepos 2 d. visi karo kapelionai iš savo pareigų buvo atleisti, o karo dvasininkijos institucija panaikinta.

............................................

Pirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietuvos kapelionu tapo monsinjoras Alfonsas Svarinskas, 1991–1996 m. ėjęs Lietuvos kariuomenės vyriausiojo kapeliono pareigas. Jam buvo suteiktas atsargos pulkininko laipsnis.

2000 m. lapkričio 18 d. Vatikano Vyskupų kongregacijos dekretu Christi discipuli, remiantis Šv. Sosto ir Lietuvos valstybės sutartimi dėl Lietuvos Respublikos kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados, įsteigtas Lietuvos kariuomenės Ordinariatas. Pagrindinė Ordinariato bažnyčia – Ordinariato katedra yra Ignoto bažnyčia.

Vyriausiasis Lietuvos kariuomenės kapelionas (nuo 2011 m. kovo 14 d.) yra Lietuvos kariuomenės ordinaro arkivyskupo Gintaro Grušo  paskirtas  kun. mjr. Rimas Venckus, gimęs 1976 m. Degučiuose, 1991–1997 m. studijavo Telšių kunigų seminarijoje, 2001 m. baigė kapelionų kursus Estijoje.

Lietuvos liuteronų Bažnyčia jau nuo 1990 metų mėgino atkurti kapeliono tarnystę. Vyskupas Jonas Kalvanas vyresn. vedė pokalbius su Lietuvos vyriausybe bei kunigais. Klaipėdoje tarnaujantis kun. Reincholdas Moras vienu metu buvo įvardijamas kapelionu. O 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Konsistorija buvo  paskyrusi kun. Virginijų Kelertą atsakingu už protestantiškų kapelionų sritį. Jis buvo nuvykęs į Vokietiją pasisemti patirties.

Po beveik 80 metų pertraukos Lietuvos reformatų Bažnyčia ryžosi Lietuvos kariuomenėje atkurti evangelikų kapeliono tarnystę. 2014 metų pabaigoje Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas kun. Tomas Šernas, vadovaudamasis Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios sutartimi su Lietuvos Krašto apsaugos ministerija, paskyrė superintendentą kun. Rimą Mikalauską eiti  evangelikų vyriausiojo karo kapeliono pareigas. Paskirtojo evangelikų vyr. kapeliono pirmutinė užduotis buvo organizuoti karo evangelinės sielovados instituciją, organizuoti mokymus, parinkti karo sielovadai jaučiančius pašaukimą tarnautojus, surasti finansinių išteklių šiai veiklai organizuoti ir vykdyti, nes 2014 metų susitarime nebuvo numatytas valstybinis finansavimas. Kun. Rimas Mikalauskas dalyvavo tarptautiniuose jaunų kapelionų kursuose Lenkijoje, Europos protestantų kapelionų suvažiavime, užmezgė tarptautinius ryšius su Europos ir Amerikos protestantų karių evangelikų sielovados institucijomis. Organizavo karo sielovados įvadinį mokymo kursą dvasininkams kandidatams Kaune, kurį pravedė JAV  kariuomenės karo kapelionas, atsargos pulkininkas leitenantas kun. Mike Yarman’as. Numatoma bendradarbiauti ir kviesti į Lietuvą JAV karo kapelionų ugdymu užsiimančią organizaciją dėl karo sielovados mokymų pravedimo. Nuo 2016 metų sugražinus šauktinius, paskelbus Konstitucinio teismo išaiškinimą dėl tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkų nepagrįsto atleidimo nuo privalomos karo prievolės, kyla nauji uždaviniai: dvasininkų mokymas specialiai karo kapeliono tarnystei – karių sielovados tarnystei. Plečiasi tarnystės apimtys. Karo distriktas  – formaliai yra veikianti Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios institucija, tačiau, tęsiant susiklosčiusias evangelikų ekumenines tradicijas, istorinius ir šiuolaikinius tarpbažnytinius susitarimus bei daugelio metų bendravimo patirtį, šią evangelinę karo sielovados tarnystę, pasak kun. R. Mikalausko,  palaiko Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, Lietuvos evangelinių bažnyčių bendrijos vadovas Gabrielius Lukošius ir kitų, nors ir mažiau skaitlingų, tačiau aktyvių evangelinių bendruomenių vadovai.

Lietuvos evangelikų reformatų Generalinio superintendento kolegialiu sprendimu, 2018 m. balandžio 20 d. Bendros misijos aktu evangelikų karo kapelionų pareigoms paskirti Naujosios Akmenės Evangelikų bažnyčios pamokslininkas, ganytojas Mindaugas Palionis bei Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios vadovas, pamokslininkas, ganytojas Giedrius Ažukas. Viliamės, kad netolimoje ateityje evangelikų kapelionų gretas papildys ir evangelikų liuteronų dvasininkai.

Kėdainiuose į istorinę reformatų bažnyčią, kurios rūsiuose ilsisi LDK vyriausieji kariuomenės vadai –  reformatai kunigaikščiai Radvilos, į Lietuvos kariuomenės Evangelinės sielovados kapelionų įvedimo pamaldas atvyko LERB kuratoriai –  D. Balčiauskas ir R. Bareikienė, Reformatų Bažnyčios ir Evangelinių bažnyčių bendrijos dvasininkai, evangelikų karo kapelionų giminės, draugai.

LK evangelinės sielovados kapelionus laimino Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios generalinis superintendentas kun. Tomas Šernas ir Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios Karo distrikto superintendentas, evangelikų karo vyr. kapelionas –  kun. Rimas Mikalauskas.

Prieš tai abu kapelionai perskaitė Evangelinės sielovados Lietuvos Kariuomenės kapeliono priesaiką. Po kapelionų palaiminimo, juos nuoširdžiai sveikino draugai, šeimos nariai, tikėjimo broliai ir seserys. Šiam įvykiui skirtą homiliją pasakė Lietuvos evangelinių bažnyčių bendrijos vyr. pastorius Gabrielius Lukošius. Pamaldas puošė reformatų giesmės, kurias a cappella užvesdavo vyr. kapelionas – kun. R. Mikalauskas, ir N. Akmenės giedotoja – giesmių kūrėja Daiva Palionienė, pagrojusi vargonais bei pagiedojusi gerai žinomą savo kūrybos giesmę Aš kaip žalias medis.

Išskirtinėse pamaldose dalyvavęs paskutinio prieškario evangelikų kapeliono – kun. Aleksandro Balčiausko  – sūnus, LERB kuratorius Donatas Balčiauskas, sveikindamas kapelionus, džiaugėsi, kad pagaliau ir evangelikai kariškiai: kariai, kariūnai, karininkai turės kariuomenėje savo dvasininkus, linkėjo jiems sėkmės, ištvermės, kantrybės šioje tarnystėje ir Dievo palaimos.

Lietuvos kariuomenės Evangelinės sielovados kapelionas M. Palionis padėkos homilijoje sakė, jog jam suteikta didelė garbė būti evangelikų kapelionu, kad, Dievui padedant, galės skelbti Evangeliją jauniems žmonėms – pradedantiems karinę tarnybą ar tarnaujantiems Lietuvos valstybės sargyboje.

Po paskutinės giesmės ir reformatams įprastos tylios maldos kapelionai bei šių neeilinių pamaldų dalyviai nusileido į Radvilų mauzoliejų ir atliko pirmą kapelionų tarnystę – pasimeldė prie čia palaidotų LDK karo vadų sarkofagų, prisimindami juos kaip dievobaimingus, uolius tikėjimo brolius, jų nuopelnus Reformatų Bažnyčiai. 

Balandžio 20 d. pamaldos Kėdainių reformatų bažnyčioje – tikrai svarbus, išskirtinis įvykis, po kurio jau drąsiai galime sakyti, kad mūsų šalies kariuomenėje yra atnaujinta evangelinė sielovada.

„V.r.ž.“ inf.